Daugiausia kryžių ant piliakalnio – per 55 tūkst. – yra ant Kryžių kalno (Šiaulių r.), dar vadinamo Piliaus, Maldų, Maldavimų kalnu, Šventkalniu, Jurgaičių bei Domantų piliakalniu. Čia žmonės nelaidojami, o kryžiai statomi ligonių, negaluojančių, nelaimingų ir kitų žmonių, kadangi ši vieta laikoma stebuklinga. Manoma, kad pirmuosius kryžius pradėta statyti XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje. Seniausiame rašytiniame šaltinyje, apie 1850 m., Šiaulių ekonomijos iždininkas Mauricijus Griškevičius rašė, kad sunkiai sergantis Jurgaičių kaimo gyventojas 1847 m. pažadėjęs Dievui, jei pagysiąs, ant kalno pastatyti kryžių. Bestatydamas kryžių jis pagijo. Šiai žiniai pasklidus, kryžiai pradėti statyti masiškai. Jų skaičius nuolat įvairuoja: 1850 m. kryžių buvo apie 20, 1900 m. – 130, 1903 m. – 155, 1914 m. – 200 ir mūro koplytėlė, 1922 m. – 50, 1938 m. – per 400, 1942 m. – 380, 1960 m. – apie 5 tūkst., 1961 m. balandžio 5 d. – 2179. 1961–1975 m. kryžiai keturis kartus buvo sunaikinti buldozeriais, bet žmonės vis statė naujus.
Sovietinės okupacijos metu 1977 m. buvo sudarytas piliakalnio skandinimo iš Šiaulių miesto Kulpės upelio atnešamais kanalizacijos vandenimis projektas ir tuoj pat pradėtas vykdyti. Pietinė piliakalnio papėdė paversta pelke. Taip visas kalnas turėjo būti apjuostas dvokiančiu vandeniu. 1980 m. kalno „skandinimo“ darbai sustabdyti.
Paskutinį kartą kryžiai skaičiuoti 1990 m. rugsėjo pradžioje. Tuomet jie ant kalno ir papėdėje jais buvo apstatytas 4600 m² plotas, o kryžių iš viso buvo suskaičiuota – 55 331. Iš jų: padėtų arba kabančių iki 0,5 m dydžio – 40 944; stovinčių: iki 1 m aukščio – 6 648, nuo 1 iki 2 m – 6 497, nuo 2 iki 4 m – 1 112, aukštesnių nei 4 m – 130. Iš stovinčių kryžių 12 226 – mediniai, 2001 – metalinis, 107 – granitiniai, 37 betoniniai, 16 – iš įvairių medžiagų. Be to, buvo 226 paveikslai ir skulptūros bei 96 koplytstulpiai.
