Didžiausias vandens telkinys

Didžiausias vandens telkinys yra Kuršių marios. Deja, jų plotas sparčiai mažėja. 1911 m. marių plotas buvo 1619 km², 1955 m. – 1610 km², 1970 m. matavimų duomenimis – 1584 km².
Šiaurinė dalis – apie 413 km² – priklauso Lietuvai, pietinė – Rusijos Federacijai (Kaliningrado sričiai).
Marių didžiausias ilgis – 93 km, didžiausias plotis – 46 km, giliausia vieta – 5,9 m, vandens tūris – apie 6 km³. Siauriausia vieta – 390 m pločio – Klaipėdos sąsiauris, jungiantis Kuršių marias su Baltijos jūra. Vanduo mariose per metus pasikeičia vidutiniškai 4,7 karto. Klaipėdos sąsiauryje didžiausias iš marių ištekančio vandens srovės greitis – 2,26 m/s – buvo 1985 m. balandžio 8 d., didžiausias į marias įtekančio vandens srovės greitis – 1,13 m/s – buvo 1970 m. lapkričio 10 d. Statant tarptautinę perkėlą, pagilinus Klaipėdos sąsiaurio protakas, pakito dugno reljefas, o dėl to ir vandens judėjimas, srovių greičiai bei kryptys.
Po tarptautinės perkėlos statybos marių vandens pralaidumas padidėjo iki 16%. Pakitus vandens balansui, marių druskingumas padidėjo 40%.
Atvirose mariose didžiausias bangų aukštis buvo 2,5 m.