Storiausias ir seniausias medis – Stelmužės ąžuolas, augantis Zarasų r. Stelmužės kaime. Ąžuolo kamienas nelygus, nevienodo storio, raukšlėtas ir gumbuotas. Storiausia vieta prie žemės, o prie pirmųjų šakų, maždaug 3 m aukštyje, apjuosus visus kamieno nelygumus, medžio apimtis – 13,5 m, žmogaus krūtinės aukštyje apimtis – 10,7 m. Dėl to kartais nurodomas skirtingas skersmuo – 3,5 ar net 4 m, aukštis apie 23 m.
Tikslus ąžuolo amžius nežinomas. Miškotyrininkų nuomone, medžiui apie 1,5 tūkst. metų. Pirmą kartą medis gydytas 1916 m. Tada buvo užtaisyta kiaurymė, o medis aptvertas tvorele. Antrą kartą medis gydytas 1936 m. 1955 m. tvarkant Stelmužės ąžuolą iš kamieno buvo išskobta ir išvežta keli sunkvežimiai puvenų, išrautas jo viršūnėje augęs šermukšnis, angos užlopytos skarda. 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu. 1979 m. jo vidus buvo dar kartą atidžiai išskobtas, išvalytas, išteptas dezinfekuojančiomis ir puvimą stabdančiomis medžiagomis. Kamienas sukaustytas metalinėmis sąvaržomis, visos angos užtaisytos varine skarda ir betonu, sausos šakos nupjautos, o didesnės žaliuojančios paremtos ąžuoliniais spyriais.
Nuo 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. respublikinės reikšmės paminklu.
