Masiškiausia ekskursija
Masiškiausia ekskursija – 752 ekskursantams – surengta Kauno regiono turizmo informacijos centro 7 gidų po Kauno senamiestį Lietuvos tūkstantmečio proga 2009 m. rugsėjo 10 d.
Miestas: Kaunas
Ilgiausia gyvatvorė
Ilgiausia gyvatvorė – 76 m ilgio, 8 m aukščio – vikšro pavidalo skroblų gyvatvorė „Šimtakojis“ nusitęsė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sode 2012 m. Susikibę rankomis jos ilgį taip pat išmatavo Kauno ikimokyklinio amžiaus 180 auklėtinių ir 25 auklėtojos.
Aukščiausia iš gėlių žmogaus skulptūra
Aukščiausia iš gėlių žmogaus skulptūra – 3,5 m aukščio, apie 63 cm pločio – metančio kamuolį krepšininko Šarūno Marčiulionio gėlių skulptūra sudaryta iš 12 665 chrizantemų žiedų Verkių gėlių turgaus Vilniuje darbuotojų pagal Andriaus Plesevičiaus sumanymą 2011 m. rugsėjo 6…
Didžiausias kiršlys
Didžiausias kiršlys – 732 g masės, 44,5 cm ilgio – sugautas švenčionėliškio Remigijaus Urbelio Žeimenoje ties Liūlinės k. (Švenčionių r.) 2009 m. birželio 4 d.
Didžiausia žaliuokė
Didžiausia žaliuokė – 398 g masės, 18 cm kepurėlės skersmens – rasta šiaulietės Danutės Baliutavičienės pušyne netoli Šaukėnų (Kelmės r.) 2011 m. spalio 31 d. Netoliese rasta ir kita 240 g žaliuokė.
Didžiausia uoga
Didžiausia uoga – 178 g masės, 26 cm apimties – braškė išauginta Stalgėnų k. (Plungės r.) Elenos Jundulienės 2012 m.
Ilgiausias agurkas
Ilgiausias agurkas – 2,03 m ilgio, 10 kg masės – išaugintas šilalietės Genės Šlevinskienės 2002 m.
Daugiausia per 1 val. šuoliukų per šokdynę
Daugiausia per 1 val. šuoliukų per šokdynę – 9088 kartus – peršoko klaipėdietis Saulius Jankauskas (g. 1979 m.) 2011 m. vasario 20 d. Klaipėdos donorystės centre.
Daugiausia leidinyje trioletų
Daugiausia leidinyje trioletų – 236 eiliuoti posmai – apie Lietuvą, jos žmones, gamtos grožį, gyvūnus ir kasdieninį gyvenimą atspausdinti kaunietės poetės Aldonos Mankutės Kursevičienės knygoje „Lenktynės su vėju“, išleistoje 200 egz. tiražu 2011 m.
Daugiausia vieno modelio karinių lėktuvų
Daugiausia vieno modelio karinių lėktuvų – po 20 – Lietuvos karo lakūnai skraidė 1929–1940 m. Tai tolimos žvalgybos italų gamybos „FIAT Ansaldo A.120“ ir artimos žvalgybos inžinieriaus Antano Gustaičio „ANBO-41“ dviviečiai lėktuvai, galėję atlikti ir bombardavimo skrydžius.