TOLIAUSIAI PASAULYJE NUŠOKANTIS VABZDYS
TOLIAUSIAI PASAULYJE (pagal kūno ilgį) NUŠOKANTIS VABZDYS – daugiau kaip 200 kartų toliau už kūno ilgį – blusa (Aphaniptera). Jos kūno ilgis yra apie 2,5 mm, o nušokti gali daugiau kaip 50 cm.
TOLIAUSIAI PASAULYJE (pagal kūno ilgį) NUŠOKANTIS VABZDYS – daugiau kaip 200 kartų toliau už kūno ilgį – blusa (Aphaniptera). Jos kūno ilgis yra apie 2,5 mm, o nušokti gali daugiau kaip 50 cm.
Greičiausi vabzdžiai – žirgeliai (Odonata). Gaudydami grobį jie pasiekia 144 km per val. greitį. Šiaip žirgeliai skraido iki 50 km per val. greičiu arba kybo ore vietoje.
Ilgiausiai gyvenantis vabzdys – 15–20 metų – skruzdėlių motinėlės. Skruzdėlės darbininkės – lytiškai nesubrendusios patelės – gyvena iki 5 metų.
Mažiausi Lietuvoje ir Europoje vabzdžiai – 0,18–1,2 mm ilgio – plėviasparnių būrio vabzdžiai, neturintys lietuviško vardo, lotyniškai vadinami trichogrammatiodae. Yra geltoni, rudi arba juodi. Įdomu tai, kad jie savo kiaušinėlius deda į kitų – stambesnių vabzdžių kiaušinius. Jie yra vabzdžių,…
Didžiausias vabzdys – didysis laumžirgis (Aeschna grandis), arba karališkoji biržė. Atstumas tarp išskėstų sparnų galų – 11 cm, kūno ilgis – 8 cm.
Greičiausia gėlųjų vandenų žuvis – upėtakis. Jis gali plaukti 16 km/val. greičiu.
Mažiausias šliužas – balinis smalžys (Deroceras laeve). Šliaužiantis gali siekti iki 25 mm ilgio.
Didžiausias šliužas – didysis šliužas (Limax maximus). Šliaužiantis gali siekti iki 200 mm ilgio.
Mažiausia sausumos sraigė – taškenė (Punctum pigmaeum). Šių sraigių kriauklė yra 0,6×1,2 mm dydžio. Jos aptinkamos dirvos paviršiuje tarp pūvančių augalų liekanų, mišriuose miškuose, krūmynuose, pamiškių pievose.
Didžiausias moliuskas – didžioji bedantė (Anodonta cygnea). Didžiausią jos kriauklę – 245 mm ilgio – rasta septynmečio marijampoliečio Igno Pinčiukovo 1999 m. gegužės 26 d. Balsupių kaimo tvenkinyje (Marijampolės r.). Dabar kriauklė saugoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.