rekordų knygos

rekordų knygų istorija

Rekordų registravimo pradžia

Rekordų registravimo pradininkai yra sportininkai. Pirmasis oficialus sporto rekordas įregistruotas 1867 m. 100 m bėgime. Tad ir „rekordo“ sąvoka pirmiausia buvo siejama su sportiniais laimėjimais.

Vėliau ši sąvoka praplėsta, pradėti registruoti kitų sričių rekordai: augalininkystės, meno, technikos, statybų, maisto ir kt. Ekstremalūs klimato reiškiniai taip pat vadinami rekordais.

Rekordai yra pasauliniai (dar vadinami absoliučiais), olimpiniai, žemyno, nacionaliniai, pagal amžiaus grupes, taip pat bendruomenių (miestų, mokyklų, sporto draugijų) bei kt. Ir, žinoma, asmeniniai.

Rekordų knygų pradininkas

Rekordų knygos pradininkas yra lietuvis Augustinas Liepinis (1896–1977).

1933 m. jis išleido pirmąją knygą „Kitų pėdomis. Gyvenimo pavyzdžiai“. Joje aprašyti įvairūs pasiekimai, vadintini rekordais. Knyga greitai tapo populiari.

Paskatintas sėkmės, A. Liepinis knygas šiuo pavadinimu pakartotinai išleido 1937 ir 1939 m., tiražais po 2–3 tūkst. egz. Šiose knygose aprašytų istorijų esmė buvo ne pateikiamų faktų tikrumas, o pamokymai, todėl ne visos istorijos laikytinos rekordais. Tačiau matosi, kad jau tuo metu autorius mąstė apie rekordus.

Sovietų okupacijos laikais A. Liepinio darbai buvo laikomi „žalingais“, todėl knygos saugotos specialiuosiuose bibliotekų fonduose. Vertimų į kitas užsienio kalbas nebuvo, todėl A. Liepinio idėjos tapo užmirštos.

Hugh Beaver
Seras Hugh Beaver. Nuotrauka iš https://www.pennchurch.uk/hugh-beaver/

Gineso pasaulio rekordų registravimo pradžia

Kažin ar tikėjosi Artūras Ginesas (Arthur Guinness, 1725–1803), alaus daryklos įkūrėjas ir savininkas, kad jo vardu pavadinta knyga bus viena populiariausių pasaulyje?…

Viskas prasidėjo nuo nesėkmingos medžioklės 1951 m. lapkričio 10 d. Tądien tuometinis Gineso alaus daryklos Airijoje generalinis direktorius seras Hju Er Kembel Byveris (Hugh Eyre Campbell Beaver KBE, 1890–1967) iš labai patogios padėties nepataikė į netoliese tupėjusį dirvinį sėjiką. Ambicingas seras pasiteisino, kad tai buvęs pats greičiausias iš visų medžiojamų paukščių Europoje. Rasti žinių apie tai nepavyko, tad kilęs ginčas nebuvo išspręstas. Tuomet vienas Gineso alaus daryklos tarnautojas serui H. Byveriui pasiūlė kreiptis į dvynius Norį ir Rosą Makraiterius (Norris Dewar McWhirter, CBE, 1925–2004 ir Alan Ross McWhirter, 1925–1975), vėliau tapusius pirmaisias pasaulio rekordų knygos sudarytojais, kad jie padėtų nustatyti, kuris iš medžiojamųjų paukščių yra greičiausias.

Nors šio tyrimo išvados serui H. Byveriui buvo nepalankios, jis pagalvojo, kad panašių klausimų gali kilti ir Gineso aludžių lankytojams (tuo metu Gineso alaus darykla valdė apie 81 400 alaus barų Anglijoje bei Airijoje). Tad jis sumanė pasiūlyti naują būdą įrodymams pagrįsti – knygą apie pasaulio minimumus ir maksimumus, kad susiginčiję aludžių lankytojai čia pat, prie alaus bokalo, galėtų sužinoti reikiamą atsakymą ir baigti ginčą.

Taip pradėti registruoti Gineso pasaulio rekordai.

Gineso pasaulio rekordų knyga

Rekordų registravimui buvo įkurta agentūra „Skaičiai ir faktai“, vėliau pervardinta į „Gineso leidyklą“ (Guinness Publishing Limited), kuriai vadovavo broliai M. ir R. Makraiteriai. Po parengiamųjų darbų prasidėjo informacijos atranka ir pasiekimų tyrimai.

Sero H. Byverio prašymu, 1954 m. rugpjūčio 12 d. leidykla 1000 egzempliorių tiražu išleido 198 puslapių knygelę, skirtą „tarnybiniam naudojimui“. Knygelė iš alaus barų greitai dingo. Šis „dingimas“ įrodė, kad toks leidinys turi paklausą, tad 1955 m. rugpjūčio 27 d. išleistas pirmasis „Gineso pasaulio rekordų knygos“ (angl. Guinness World Records) leidinys, skirtas pardavimui. Iki Kalėdų ši knyga užėmė pirmąją vietą perkamiausių pasaulio knygų sąraše ir niekada šios vietos neužleido (išskyrus 1957 ir 1959 metus, kai ji tiesiog nebuvo išleista).

1995 m. knygos leidybos ir autorines teises nupirko kompanija „Diageo“. Po šio sandėrio „Gineso rekordų knyga“ tapo mažiau informatyvi, tačiau gausiai iliustruota ir spalvinga. Iki šiol ši knyga yra pasaulyje didžiausiais tiražais parduodama autoriaus teisių apsaugota knyga.

Nuo 2002 m. Gineso pasaulio rekordų prekės ženklas priklauso kompanijai „HIT Entertainment“.

Gineso rekordų knygos populiarumas

„Gineso pasaulio rekordų knyga“ greitai išpopuliarėjo ne tik Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje.

XX a. „Gineso pasaulio rekordų knygos“ buvo išverstos į 37 pasaulio kalbas.

Dabar „Gineso pasaulio rekordų knyga“ yra kasmetinių rekordų žinynas, kuriame aprašyti ne tik žmogaus pasiekimai, bet ir ypatingi gamtos pokyčiai. Ji leidžiama įvairiomis kalbomis daugiau kaip 100 pasaulio šalių.

Dabar jau parduota daugiau nei 100 milijonų šių knygų egzempliorių.

1976 m. Niujorke ir Las Vegase (abu JAV) atidarytos Gineso pasaulio rekordų parodos. Didelis susidomėjimas parodomis paskatino įsteigti Gineso pasaulio rekordų muziejus, kurie dabar yra gausiai lankomi daugelyje pasaulio šalių.

Nacionalinės rekordų knygos

Ne sportinių rekordų registravimo idėja greitai išpopuliarėjo  pasaulyje. Pagal Gineso rekordų knygos pavyzdį įvairios šalys pradėjo registruoti nacionalinius rekordus. Nacionalinės rekordų knygos pirmiausia pasirodė Indijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Vėliau – Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Čekoslovakijoje, Brazilijoje bei kitose šalyse.

Sovietų Sąjungoje „Gineso pasaulio rekordų knyga“ nuo visuomenės buvo slėpta specialiuosiuose bibliotekų fonduose. Tik 1990 m. Sovietų Sąjungoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, pasirodė pirmasis „Gineso pasaulio rekordų knygos“ leidimas rusų kalba. Tai buvo 1988 m. leidinio vertimas.

1992 m. išleista pirmoji „Danijos vaikų rekordų knyga“. Vėliau šiuo pavyzdžiu pradėti registruoti kitų šalių vaikų rekordai internete, bet vaikų rekordų knygos nebuvo leidžiamos. Ginesas taip pat pradėjo registruoti vaikų rekordus.

1990 m. išleista pirmoji Lietuvos rekordų knyga.

1991 m. išleista buvusios SSRS knyga „Dyvai“, ir tik vėliau pradėtos leisti rekordų knygos.

1992 m. išleista pirmoji Estijos rekordų knyga.

Pirmoji "Lietuvos rekordų knyga"

Kaip atsirado rekordų knyga?

„Lietuvos rekordų knygos“ atsiradimą jos sudarytojas Vytautas Navaitis sieja su žvejybinėmis ambicijomis.

Ponas V. Navaitis perskaitė, kad Prancūzijoje sugautas 42,6 kg svorio šamas. Tai buvo pateikta kaip sensacija. Taip, tai – neeilinis laimikis, bet bet jau buvo žinoma, kad Lietuvoje sugautas didesnis šamas. Kilo mintis surašyti Lietuvos geriausius pasiekimus, taip pat registruoti rekordus ir išleisti Lietuvos rekordų knygą.

1985 m., išnagrinėjęs „Gineso pasaulio rekordų knygos“ turinį ir rekordų registravimo taisykles, V. Navaitis sudarė būsimos „Lietuvos rekordų knygos“ turinį ir pradėjo rinkti duomenis apie galimus rekordininkus. Jų ieškojo žinynuose, statistiniuose, enciklopediniuose bei periodiniuose leidiniuose. Sukauptus duomenis tikslino archyvuose, muziejuose, tarėsi su įvairių sričių žinovais.

Sudarius pirmąją Lietuvos rekordų knygą, pasitvirtino kadaise girdėta žinia apie didžiausią Lietuvos šamą. Jis tikrai buvo gerokai didesnis už tą prancūziškąjį.

Lietuvos rekordų knygos leidimai

1990 m. – pirmasis universalus žinynas „Lietuvos rekordai“. 128 puslapių apimties, aprašyta apie 700 rekordų. Knygelę iliustravo dailininkas Vitalijus Suchockis.

1993 m. – antrasis leidimas, kuriame aprašyta apie 1000 rekordų. Knyga iliustruota juodai baltomis nuotraukomis, ją sudarė 176 puslapiai.

2003 m. – trečiasis „Lietuvos rekordų knygos“ leidimas. Knygą sudarė 334 puslapių, ji gausiai iliustruota spalvotomis nuotraukomis, aprašyta beveik pusantro tūkstančio rekordų, 15 iš jų – Lietuvos ar su Lietuva susijusių Gineso pasaulio rekordų.

Visuose knygų leidimuose pateikti rekordai atitinka Gineso pasaulio rekordų registravimo taisykles. Jų ekspertizę atliko rekordų knygų sudarytojas Vytautas Navaitis ir agentūra „Factum“.

Pirmoji "Lietuvos vaikų rekordų knyga"

Lietuvos rekordų knyga

Vienas iš agentūros „Factum“ tikslų – sukurti galimybę Lietuvos vaikams būti įvertintais ir pripažintais, atskleisti savo sugebėjimus, skatinti kūrybiškumą bei aktyvumą.

2015 m. išleista pirmoji „Lietuvos vaikų rekordų knyga“ (88 psl.). Čia glaustai ir linksmai aprašyti 183 vaikų rekordai. Taip pat pateiktos rekordų registravimo taisyklės, paskelbtas konkursas rekordininkų diplomui sukurti. Knygą išleido leidykla „Versmė“, iliustravo dailininkė Ona Liugailienė.

Ši knyga – tai pirmasis leidinys apie nepaprastus, iš pirmo žvilgsnio netgi neįtikėtinus, vaikų ir jaunimo iki aštuoniolikos metų amžiaus pasiekimus bei sugebėjimus.

Visi rekordai registruoti pagal Lietuvos ir pasaulio rekordų registravimo taisykles.