Seniausias Lietuvos valstybės rašytiniuose šaltiniuose paminėjimas

Seniausias Lietuvos valstybės rašytiniuose šaltiniuose paminėjimas – 1009 m. – Kvedlinburgo analuose (Annales Qedlinburgenses) lotynų kalba parašyta, kad šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, XI [vienuoliktaisiais] savo atsivertimo metais Rusios (Ruscia) ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą 7 dienos iki kovo idų [t. y. 1009 m. kovo 9 d. pagal ikigrigališkąjį romėnų kalendorių. Istoriografijoje vartojama dar ir vasario 14 d. bei vasario 23 d. data], su XVIII [aštuoniolika] saviškių iškeliavo į dangų. (Sanctus Bruno qui cognominantur Bonifacius archiepiscopus et monachus XI suae conversionis anno in confinio Rusicae et Lituae a paganis capite plexus cum suis XVIII, VII Id. Martii petijt coelos).
1040 m. Lietuva minima Lavrentijaus metraštyje, kalbant apie Kijevo kunigaikščio Jaroslavo žygį prieš Lietuvą 6548 [1040] metais.
Nuo XII a. Lietuva ir lietuviai dažniau minimi ir kitų gretimų kraštų rašytiniuose šaltiniuose. Ligi tol lietuviai iš kitų greta gyvenančiųjų nebuvo išskiriami. Šis išskyrimas rodo, kad lietuvių apgyventos žemės jau turėjo aiškias ribas.

Dalinkis:

Share on facebook
Facebook
Share on twitter
Twitter
Share on pinterest
Pinterest
Share on linkedin
LinkedIn