Stambiausias riedulys – 13,4 m ilgio, 3,6 m aukščio, 7,5 m pločio, 32 m apimties, apie 250 m³ tūrio ir apie 680 t masės – Barstyčių akmuo, dar vadinamas Puokės arba Didžiuoju akmeniu yra Puokės k., Barstyčių apyl. (Skuodo r.). Riedulys nepastebėtas ilgus amžius gulėjo ledyninėse nuogulose ir vadintas Biliakiemio akmeniu. 1958 m. melioratorių atkastas. Nustatyta, kad jį ledynai atrideno iš Suomijos pietvakarių prieš 13–14 tūkst. metų. Jį sudaro gyslinė mikroklininio granito atmaina – pegmatitas, suaugęs iš stambių mikroklino ir kvarco kristalų, o tarp jų pasitaiko žėručio ir kitų retesnių mineralų. Viename riedulio gale išlikusi gaubiančios uolienos – žėrutinio gneiso dalis. Tokių gneisų plyšyje Fenoskandijoje (dabar Suomija) kristalizavosi nuo magmos židinio atitolusio vėlesnio lydalo masė prekambryje.
Nuo 1964 m. paskelbtas geologijos paminklu ir saugomas valstybės. Anksčiau šis akmuo buvęs dar didesnis, bet kadaise esą nuskaldytas dviejų namų pamatams.