Daugiausia vystymosi (hipermetamorfozės) fazių – 7 – išgyvena skaudvabaliai (Meloidae), dar vadinami gegužvabaliais. Jų vystymosi fazės yra: kiaušinio, triungulino, antrinės lervos, netikrosios lėliukės, tretinės lervos, tikrosios lėliukės ir suaugėlio. Per pirmą mėnesį iš kiaušinio išsirita apie 1 mm didumo lervutės…
Didžiausią širšių lizdą – 1,47 m apimties, 50,5 cm pločio, 50 cm aukščio, 40,5 cm storio, 900 g masės – 1996 m. vasario 28 d. staklių įpakavimo dėžėje, Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje, aptiko Janas Švaikevičius. Kitą panašaus dydžio širšyną 1997…
Daugiausiai padeda kiaušinių (iš vabzdžių) – bendruomenėmis gyvenančių vabzdžių patelės (motinėlės). Pavyzdžiui, bičių motinėlė per 1 dieną padeda iki 3000, o per gyvenimą – iki 1,5 mln. kiaušinių.
Daugiausia kiaušinyje gemalų – iki 2000 – susiformuoja parazitinių gemalų plėviasparnių kiaušinyje, kai į jį pro lukštą iš šeimininko kūno audinių patenka hemolimfa ir kitos maisto medžiagos. Toks kiaušinis didėja, jo viduje išsivysto 8-12 parazito lervų.
Didžiausią skruzdėlyną – 1,8 m aukščio – aptiktą 1984 m., sunešė miško skruzdėlės buvusiame Liūnų kaimelyje (Ukmergės r.). Jos pasirinko Prano Stakausko priešpirtį.
Daugiausia sudėtinių akelių (fecečių) – 28 000 – turi žiogai ir žirgeliai.
Ilgiausius ūsus (antenas), apie 3,5 karto ilgesnius už kūną, turi vabalas ilgaūsis pušiagraužis (Acanthocinus aedlis).
Stambiausias vandens vabalas – vandeninė juostablakė (Hemiptera). Jo kūno ilgis – apie 7 cm.
Stambiausias Lietuvos ir Europos vabalas – paprastasis elniaragis, arba elniavabalis (Lucanus cervus). Jo kūno ilgis siekia 7,5–8 cm.
Iš toliausiai atskrendantys drugiai – kelios sfinksų rūšys – oleandriniai (Daphnis nerii ), kaukolėtieji (Acherontia atropos) ir ilgaliežuviai (Macrolossum stellatarum). Jie kartais atskrenda į Lietuvą iš Afrikos ir Viduržemio jūros kraštų. Karpažoliniai (Celerio euphorbiae) atskrenda iš Vidurinės Azijos ir Pietų…