Didžiausia saugoma teritorija ir didžiausias nacionalinis parkas – 58 519 ha ploto – Dzūkijos nacionalinis parkas – Lietuvos valstybinis parkas, apimantis Alytaus, Varėnos, Lazdijų r. ir Druskininkų savivaldybę, įsteigtas 1991 m. balandžio 23 d. gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos…
Seniausios ragų liekanos yra apie 10 tūkst. metų senumo. Jos rastos Ežerėlyje (Kauno r.) ir perduotos Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejui. Nustatyta, kad tai šiaurės elnio ragų liekanos.
Seniausios šarvuotųjų žuvų liekanos, kurių amžius 300–350 mln. m., randamos prie Šventosios upės krantų – netoli Ukmergės ir Vetygalos (Anykščių r.) – devono laikotarpio uolienose. Šios žuvys, lotyniškai vadinamos Asterolepis radiata Rohon, menkai išsivysčiusios, be skeleto (stuburo). Skeletą joms atstodavo…
Seniausias uolienas su gyvūnų atspaudais 1962 m. birželio mėn. rado Biržų r. Spalviškių girininkijos girininkas J. Matuzevičius. Tai 600 mln. metų senumo klintys, ledynų atneštos iš Estijos kartu su kitokių uolienų gabalais. Klintyse išlikę orthecerų, brachiopodų, bryzojų, trilobitų ir kitų…
Didžiausia gauruotojo raganosio liekana – 48,2 cm ilgio kairysis šlaunikaulis – atkasta 1928 m. Vilniuje, Antakalnyje.
Didžiausias išnykęs gyvūnas – mamutas. Jo griaučiai aptikti 1957 m. vasarą Vilniuje, Smėlio gatvėje kasant tranšėją. 3,5 m gylyje rasti kaulai trukdė pakloti kanalizacijos vamzdį. Statybos montavimo valdybos darbų vykdytojas V. Klimovičius apie kaulus pranešė Lietuvos mokslų akademijai. Archeologui Vytautui…
Didžiausias vėžys – 370 g masės 54 cm ilgio su 17 cm ilgio ir 5 cm storio žnyplėmis, apie 20 m. amžiaus – plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus L.), sugautas 2000 m. gruodžio 2 d. Nevėžio upės senvagėje (Panevėžyje) panevėžiečio Alberto…
Nuodingiausias vikšras – pušinio verpiko drugio (Theumatopoea pinivora). Šių plaukuotų vikšrų šerelių pamate yra nuodų liaukos. Šereliui lūžus išsilieja nuodai, kurie gali sukelti apysunkius odos pažeidimus. Lietuvoje šie vikšrai paplitę tik Kuršių nerijoje.
Didžiausi vikšrai – iki 13 cm ilgio – kaukolėtojo sfinkso drugio (Acherontia atropos). Šie labai reti Lietuvoje, geltonai žali su melsvomis juostomis vikšrai dažniausia aptinkami ant bulvių lapų.