Didžiausia aukštapelkė
Didžiausia aukštapelkė – 5858 ha ploto – Čepkelių raistas.
Didžiausias rezervatas – 11 212 ha ploto – Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas (Varėnos r.). Įsteigtas 1975 m. rugsėjo 25 d. Čepkelių raisto botanikos-zoologijos draustinio vietoje. Rezervato tikslas -išsaugoti stambiausią pelkinį kompleksą su reliktiniais ežerokšniais, būdinga ir reta augalija. Didžiąją rezervato…
Mažiausias draustinis – 25 ha ploto – Sulinkių (Radviliškio r.) zoologinis draustinis. Jame valstybės saugomi Sulinkių aukštapelkės ežerokšniai, kaip paukščių prieglobsčio vieta.
Didžiausias draustinis – 4873 ha ploto – Gomertos (Kelmės ir Radviliškio r.) kraštovaizdžio draustinis. Jame valstybės saugomas raiškus rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kalvyno kraštovaizdis.
Didžiausias miškų masyvas – 1350 km3 ploto – oficialiuose šaltiniuose vadinamas trimis vardais. Vienuose vadinamas Druskininkų–Varėnos miškais, profesorius Tadas Ivanauskas išpopuliarino Gudų girios vardą, kartografijoje ir žemėtvarkos dokumentuose šis masyvas vadinamas Dainavos girios vardu.
Skurdžiausias miškais rajonas – Vilkaviškio r. Čia mažiausia miškų buvo 1983 m., jie užėmė 90 km² arba 7% rajono ploto.
Miškingiausias rajonas – Varėnos r. Čia daugiausia miškų buvo 1988 m., jie užėmė 1506 km² arba 62% rajono ploto.
Mažiausias regioninis parkas – 2176,36 ha ploto – Pavilnių regioninis parkas Vilniuje įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo natūralių ir pusiau natūralių gamtinių kompleksų bei kultūros paveldo vertybes. Parko teritorijoje yra…
Didžiausias regioninis parkas – 55 344 ha ploto – Labanoro regioninis parkas apima Švenčionių, Molėtų ir Utenos r. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemų bei kultūros paveldo vertybes,…